Renginiai

Ruduo – grybų metas

Sulaukėme dienos saulėtos ir šiltos ir išvykome į mišką grybauti.Tikėjomės rasti daug, daug. Radome: ūmėdėlių, voveraičių, lepšiukų, baravykų ir net dvigubą raudonikį. Nors nebuvo pilnos mūsų kraitelės, bet džiugino minkštos miško samanų kilimas , dar mėlynuojančios kur ne kur uogos. Gera nuotaika lydėjo kelionės metu ir miške.

grybaujam

Individualios priežiūros darbuotoja

Danguolė Kostinienė

„Dėkoju Tau, Žmogau...“

Rugpjūčio 30d. buvome pakviesti dalyvauti pirmą kartą organizuotame integracinėje edukacinėje šventėje „Dėkoju Tau, Žmogau...“, kuri vyko netoli Ruklos įsikūrusiuose Paupio globos/slaugos namuose.

Mus sutikę renginio organizatoriai tikėjosi kad mes atsivešime ne tik gausų būrį dalyvių, bet ir gerą nuotaiką , linksmą prisistatymą ir norą dalyvauti visose veiklose. O be įvairių veiklų dar galėjome aplankyti paukščių fermą, žirgyną, paglostyti ožkytes, ponį. O po visų veiklų ir pramogų mūsų laukė skani košė, apdovanojimai ir diskoteka. Namo grįžome pasisėmę teigiamų emocijų, naujų idėjų ir pajutę dėkingumą vieni kitiems.

prie gyvūnėlių

piešiame , žaidžiame, dalyvaujame

prisistatome

šokame malūnėlį

Soc. darbuotoja užimtumui

Rima Kalendienė

Vasara – poilsio metas

Vasara – puikus metas poilsiui prie ežero. O rugpjūtis pats tinkamiausias mėnuo poilsiui prie ežero. Rugpjūtį jau tikrai įšilęs vanduo, oras, galimybė stebėti ežero ramybę, kvėpuoti grynu oru, dūkti ežero bangose, o paskui ramiai pasisupti ant sūpynių ar ramiai pagulėti prieš saulutę. O išsimaudžius labai skanu ragauti pasiimtus gardumynus, atsigerti šaltos žolelių arbatos. Puikiai praleistos net tris popietės su gyventojais.

poilsis prie Lipšio ežero

Soc darbuotoja užimtumui

Rima Kalendienė

Mano geriausias ir ištikimiausias draugas

Nuo neatmenamų laikų šunys gyveno šalia žmonių, dalindamiesi maistu ir saugodami namus nuo nekviestų svečių. Šunys gali suteikti džiaugsmą, pakelti nuotaiką, kai būna bloga diena, visada galime pasikliauti jų artumu ir nesijausti vieniši. Šuniui nerūpi tavo materialinė ar socialinė padėtis, jie mus myli ir priima tokius, kokie esame, o mūsų gyvenimą gali apverst aukštyn kojomis.

Taip ir atsitiko Leliūnų filialo gyventojui Jonui Viršilui, kai prieš kelis metus įsigijome mažą šuniuką. Laikui bėgant, tas mažas gyvūnėlis tapo ištikimiausiu Jonuko gyvenimo palydovu. Nuostabu matyti juos kartu. Tai beribė meilė, dėkingumas ir pasiaukojimas.

Jonas ir jo keturkojis draugas

Socialinė darbuotoja

Rita Juozapavičienė

Debeikių filialo gyventojų išvyka į Triušiukų slėnį

Šiltą ir saulėtą vasaros dieną Debeikių filialo gyventojai apsilankė Utenos rajone Antalamėstės kaime įsikūrusiame Triušiukų slėnyje.

Ekskursiją pradėjome nuo triušiukų lankymo. Svetinga ūkio šeimininkė atvėrė triušiukų narvelius ir leido juos paglostyti, palaikyti ant rankų. Šie švelnūs ir pūkuoti gyvūnėliai suteikė labai daug džiaugsmo ir laimės. Vėliau apžiūrėjome ir susipažinome su įvairiais gyvūnais ir paukščiais (tauriaisiais elniais, danieliais, ožkytėmis, avytėmis, alpakomis, lamomis, kupranugariu, kengūromis, arkliukais ir asiliuku, įvairiais paukščiais: stručiais, fazanais, kalakutais, dekoratyvinėmis vištytėmis, žąsimis, antimis, putpelėmis ir kitais šio slėnio gyventojais), juos glostėme ir maitinome. Viską apžiūrėję nuskubėjome į žaidimų aikštelę – pasisupome ant sūpynių, pašokinėjome ant batutų. Užklupus vasariškam lietučiui, susėdę pavėsinėje skaniai papietavome, pasigrožėjome nuostabia gamta.

Išvyka į Triušiukų slėnį suteikė galimybę ne tik sužinoti daug naujos informacijos apie gyvūnus, bet kartu linksmai ir turiningai praleisti laisvalaikį ir patirti malonių įspūdžių.